- pašankinti
- pašankìnti
1. tr. K, KII40, FrnW962, KŽ priversti pašokinėti, pašuoliuoti: Pašankìnti arklį NdŽ. ║ priversti pašokti, pakilti: Pašankináu zuikį, bet nenušavau Dr.
2. intr. K, FrnW962, KŽ nujoti, nušuoliuoti: Jis ant arklio užsimetęs ... ir šuoliais šalin pašankinęs Kel1865,82. Šandaras, giliai pasikloniojęs ..., pašankino šalin TP1881,2.
3. tr. FrnW962, Nd, Skr, Raud, Akm, Skd pakvietus šokdinti, pašokdinti: Pašankinái mergą ir nepalik vidurė[je] trobos, nuvesk pasvadinti DūnŽ. Niekas nepašankìno, parpykusi parejo Krš. Kad pašankýt, tai sakydavom: verčiau po ūsu negu po snargliu Šmk. Rask mergę, katrai nepatiktų, kad vaikis pašankìna Vkš. Pareina čia: nėr tų vaikių – nora, ka pašankiñtum Trk. Kai gerai pašankìna, i ištaškydavo tas šliurikes Skdv.
4. tr. pamėtyti šokdinant, paūžčioti: Vaiką pakilnojo, pašankìno, pasidžiaugė Krš. Ekšen, Linele, aš tavi pa
šankìnsu End.5. tr. Vkš, Šts, Vvr, Skr prk. galėti pabarti, pavarinėti: Rods, lėtas, o parejęs pašankìna pačią DūnŽ. Vyrą šankina kasdien, galvo[ja], ka i marčią pašankìns Vdk. ║ BŽ458 paraginti ką daryti, pagreitinti. ║ pavarginti: Palauk, aš tavi pašankìnsu, kad vekselį paduosu į banką Šts. 6. tr. pakratyti: Važiuojant per duobę pašankìna NdŽ. 7. tr. prk. išlėkdinti (į orą), išsprogdinti: I rokuo[ja] anam padaryti galą – pašankìnti su paraku Krt. Trys ... parako malūnai yra ... į orą pašankinti LC1886,32. \ šankinti; antšankinti; apšankinti; atšankinti; įšankinti; iššankinti; nušankinti; pašankinti; paršankinti; peršankinti; prašankinti; prišankinti; sušankinti; užšankinti
Dictionary of the Lithuanian Language.